Žinokite savo teises

Darbo sutartys

  • Profesijas turinčių darbuotojų kolektyvinė darbo sutartis įsigalioja nuo pat pirmos darbo dienos. 
  • Abi šalys turi pasirašyti darbo kontraktą per du mėnesius nuo darbo pradžios. Darbo kontraktas turi būti rašytinis, žiūrėkite čia.
  • Jeigu toks kontraktas neparašytas, kaip nurodo kolektyvinė darbo sutartis, tuo atveju visada galioja darbuotojo teisės nurodytos kolektyvinėje sutartyje.
  • Riamiantis 1. prg. taisyklių nr. 55/1980, dėl išmokų darbuotojams ir teisių į pensiją, yra draudžiama sudaryti sutartį kurioje išmokos nurodytos mažesnės negu tos kurios nurodytos tuo metu galiojančiose kolektyvinėse sutartyse.
  • Visiems Islandijoje dirbantiems asmenims yra privaloma mokėti nario mokestį profsajungai. Profsajungų Islandijoje yra įvairių, priklauso nuo darbo sektoriaus ir regijono. 

Jeigu toks kontraktas neparašytas, kaip nurodo kolektyvinė darbo sutartis, tuo atveju visada galioja darbuotojo teisės nurodytos kolektyvinėje sutartyje.

Atlyginimas, darbo laikas ir pertraukos

Priimant žmones į darbą tarp darbuotojo ir darbdavio yra sudaroma sutartis. Šitas susitarimas yra vadinamas darbo sutartis su abiejų šalių sutikimu.

Atlyginimas turi būti mokamas pinigais. Pagal darbo apmokėjimo įstatymą nr. 28/1930 yra nurodoma kad atlyginimas būtų mokamas tuo metu galiojančiais pinigais, atlyginimas turi būti pervestas į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Įstatymas buvo priimtas tam kad darbdaviai negalėtu mokėti atlyginimo savo darbuotojams produktais, drabužiais, gyvenamuoju plotu ir t.t.

Derantis dėl mėnesinio atlyginimo turi būti aiškiai nurodyta koks yra dieninis uždarbis,dirbant po įprastų darbo valandų, ir koks yra viršvalandinis uždarbis. Riamiantis kolektyvinėmis darbo sutartimis, jeigu darbuotojas dirba daugiau nei 100% darbo valandų, algalapyje turi būti tiksliai nurodytas koks yra jo dieninis fiksuotas atlyginimas.

Kada yra dirbama viršvalandžius šeštadieniais ar sekmadieniais- yra privaloma mokėti už 4 darbo val. nors yra dirbama ir trumpiau.

Privalomas poilsis

  • Darbuotojui priklauso 11 val. privalomo poilsio per parą.
  • Draudžiama planuoti darbą taip, kad darbo diena būtų ilgesnė nei 13 val.
  • Kiekvieną septynių dienų laikotarpį darbuotojas turi turėti bent vieną laisvą dieną.
  • Geriausia kad tai būtų sekmadienis.

Pardavėjai

Kiekvieno darbuotojo dieninis tarifas apskaičiuojamas jo fiksuotą atlyginimą padalinus iš 170. Dėmesio, tai galioja jei susitarta dirbti tik dieninėmis valandomis.

Darbo valandos: pardavėjų darbo valandos yra nuo 09:00 iki 18:00val. visomis savaitės darbo dienomis. Pilnas etatas skaitosi jei išdirbama 171,15 val. per mėnesį arba 39,5 per savaitę. T.y. 07:54 val. per dieną.

Pardavėjų valandinis atlyginimas: viršvalandžiai iki 24:00 val. (40% priedo) t.y.0,8235% daugiau nei fiksuotas mėnesinis atlyginimas, arba 0,8824% daugiau jei dirbama po vidurnakčio t.y. nuo 24:00val. iki 07:00 val. ryto (50% priedo) jei dirbama iki 171,15 val. per mėnesį.

Viršvalandžiai: tai visas laikas kuris yra dirbamas ilgiau negu privalomos dieninės valandos t.y. 171,15 val. per mėnesį. Valandinis viršvalandžio tarifas yra 1,0385% daugiau negu fiksuotas dieninis tarifas.

Darbo per šventes tarifas: (žiūrėti papildomi laisvadieniai), pagal VR ir SA straipsnio 2.3.2.taisykles skirtas kolektyvinėms sutartims - tai yra visos darbo valandos dirbamos šiomis dienomis. Valandinis tarifas per šias šventes yra1,375% daugiau virš fiksuoto dieninio tarifo. 

Yra leidžiama pradėti darbą iki 09:00 val. ryto bet ne anksčiau negu 07:00val. Darbo diena pasibaigia skaičiuojant nuo darbo pradžos.

Pietų pertraukos yra leidžiamos nuo 1/2 val. iki 1 val. per darbo dieną. Darbuotojas turi teisę į pertraukas jei dirba 5 val. arba ilgiau. Pietų pertraukos yra nuo 12:00 iki 14:00 val. ir tai neįskaičiuojama į darbo valanadas, tai yra neapmokamas laikas. Darbdavys nustato kokiomis valandomis yra pietaujama, kai kuriais atvejais dėl laiko galima tartis.

Kavos pertraukos yra 35 min. jeigu dirbama pilną darbo dieną t.y. 7.54 val., dėl jų reikia tartis su viršininku. Kavos pertraukos yra skaičiuojamos kaip darbo laikas ir yra darbdavio apmokamos. Jeigu tomis pertraukomis yra dirbama- tada už jas turi būti papildomai mokama arba atitinkamai sutrumpinta darbo diena.

Vakarienės laikas yra tarp 19:00-20:00val. ir darbuotojas turi teisę į tą pertrauką jei dirba iki 4,5 val. ar ilgiau. Vakarienės laikas yra apmokamas, bet jeigu vakarienės metu yra dirbama tada už tą laiką turi būti mokama kaip už viršvalandžius.

Remiantis kolektyvine darbo sutartimi, pertraukų taisyklės savaitgaliais yra tokios pat kaip ir darbo dienomis.

Ofisų darbuotojai

Kiekvieno darbuotojo dieninis tarifas apskaičiuojamas jo fiksuotą atlyginimą padalinus iš 160. Dėmesio, tai galioja jei susitarta dirbti tik dieninėmis valandomis.

Darbo valandos: ofiso darbuotojų darbo valandos yra nuo 09:00 iki 17:00 visomis savaitės darbo dienomis. Pilnas etatas skaitosi jei išdirbama 162,5 val. per mėnesį

Ofisų darbuotojų valandinis atlyginimas: viršvalandžiai iki 24:00 val. (40% priedo) t.y.0,875% daugiau nei fiksuotas mėnesinis atlyginimas, arba 0,9375% daugiau jei dirbama po vidurnakčio t.y. nuo 24:00 val. iki 07:00 val. ryto (50% priedo).

Viršvalandžiai: tai visas laikas kuris yra dirbamas ilgiau negu privalomos dieninės valandos t.y. 162,5 val. per mėnesį. Valandinis viršvalandžio tarifas yra 1,0385% daugiau negu fiksuotas dieninis tarifas.

Darbo per šventes tarifas: (žiūrėti papildomi laisvadieniai), pagal VR ir SA straipsnio 2.3.2.taisykles skirtas kolektyvinėms sutartims - tai yra visos darbo valandos dirbamos šiomis dienomis. Valandinis tarifas per šias šventes yra1,375% daugiau virš fiksuoto dieninio tarifo. 

Yra leidžiama pradėti darbą iki 09:00 val. ryto bet ne anksčiau negu 07:00 val. Darbo diena pasibaigia skaičiuojant nuo darbo pradžos.

Pietų pertraukos yra leidžiamos nuo 1/2 val. iki 1 val. per darbo dieną. Darbuotojas turi teisę į pertraukas jei dirba 5 val. arba ilgiau. Pietų pertraukos yra nuo 12:00 val. iki 14:00 val. ir tai neįskaičiuojama į darbo valanadas, tai yra neapmokamas laikas. Darbdavys nustato kokiomis valandomis yra pietaujama, kai kuriais atvejais dėl laiko galima tartis.

Kavos pertraukos yra 15 min. jeigu dirbama pilną darbo dieną t.y. 07.30 val., dėl jų reikia tartis su viršininku. Kavos pertraukos yra skaičiuojamos kaip darbo laikas ir yra darbdavio apmokamos. Jeigu tomis pertraukomis yra dirbama- tada už jas turi būti papildomai mokama arba atitinkamai sutrumpinta darbo diena.

Vakarienės laikas yra tarp 19:00-20:00 val. ir darbuotojas turi teisę į tą pertrauką jei dirba iki 4,5 val. ar ilgiau. Vakarienės laikas yra apmokamas, bet jeigu vakarienės metu yra dirbama tada už tą laiką turi būti mokama kaip už viršvalandžius.

Remiantis kolektyvine darbo sutartimi pertraukos savaitgaliais yra tokios pat kaip ir darbo dienomis.

Atostogos

Atostoginių negalima išmokėti kartu su atlyginimu.

  • Atostoginiai išmokami visiems darbuotojams. 1. prg. taisyklėse dėl atostogų nr. 30/1987 sakoma, kad visi kurie dirba už atlyginimą, turi teisę į atostogas ir atostoginius išmokėjimus.
  • Atostogas skaičiuojamos kiekvienais metais nuo 1. Gegužės iki 30. Balandžio.
  • Atostogos negali būti trumpesnės nei 24 darbo dienos. Atostoginiai yra 10,17% nuo fiksuoto atlyginimo.
  • Atostoginiai gali būti išmokami dviem būdais t.y.atostoginiai yra išmokami kada darbuotojas išeina atostogų, kitu atveju- atostoginiai yra pervedami į atskirą darbuotojo sąskaitą, jie darbuotojui išmokami kiekvienais metais gegužės pradžioje į jo banko sąskaitą. Šita išmoka yra darbuotojo atlyginimas kada jisai išeina atostogų.
  • Po 5 metų darbo atostogoms yra skiriama 25 darbo dienos. Atostoginiai yra 10,64% nuo fiksuoto atlyginimo.
  • Po 5 metų darbo pas tą patį darbdavį atostogoms yra skiriama 25 darbo dienos. Atostoginiai yra 11,59% nuo fiksuoto atlyginimo.
  • Po 10 metų darbo pas tą patį darbdavį atostogoms yra skiriama 30 darbo dienų. Atostoginiai yra 13,04% nuo fiksuoto atlyginimo.
  • Atostogao yra imamos pasitarus su darbdaviu ir turi būti išnaudojamos laikotarpyje nuo Gegužės 2 d. iki Rugsėjo 15 d.
  • Jei atostogos, dardavio prašymu, yra imamos po Rugsėjo 15. jos pailgėja 25%.
  • Naujai pradėjęs dirbti darbuotojas (pagal 2. prg. atostogų įstat.) turi teisę į atostogas nors ir neturi išdirbtų įmokų pas naująjį darbdavį. Šita teisę darbuotojas išlaiko nors jis ir ateina iš kito darbo.
  • Per tą laiką, kurį darbuotojas praleidžia sirgdamas arba po traumos, įskaitant ir motinystės atostogas, jis gauna teisę į atostogas . Jeigu darbuotojas pilnai išnaudojęs savo nedarbingumo ir potraumines reabilitacijos dienas ir toliau nedirba, tuo nedarbo metu atostogos nebeskaičiuojamos. Tas pats galioja jei darbuotojas išeina neapmokamų atostogų. Tas laikas, kada darbuotojas leidžia savo atostogas, yra skaičiuojamas kaip darbo laikas, atostogos tuo metu yra taip pat kaupiamos ir tuo pačiu jis gauna atostoginius kurie yra išmokami mėnesio pabaigoje po atostogų, arba kiekvienais metais Gegužės pradžioje iš atostoginės sąskaitos.

Papildomos poilsio dienos dienos

Atleidimo iš darbo sąlygos

  • Atleidimo ar išėjimo iš darbo sąlygos yra tokios pat ir darbuotojui ir darbdaviui, nepriklausomai kuri pusė tai atlieka.
  • Atleidimas iš darbo visada turi būti pateikiamas raštu.
  • Yra privaloma atidirbti nustatytą iki atleidimo darbo laiką, nebent yra susitarta kitaip. VR profsajunga visais atvejais rekomenduoja tai patvirtinti raštiškai.
  • Per pirmus tris mėnesius atleidimo iš darbo laikas- yra viena savaitė.
  • Po trijų mėn. darbo ir iki šešių mėn. išdirbto laikotarpio atleidimo laikas- yra vienas mėnuo, skaičiuojant nuo mėn. pradžios.
  • Po 6 mėn. darbo atleidimo laikotarpis yra 3 mėn, skaičiuojant nuo mėn. pradžios.

Nedarbingumo atostogos

  • Darbuotojo teisė į apmokamas nedarbingas dienas dėl ligos arba traumos yra neatskiriama kiekvieno asmens atlyginimo dalis. Sudarant darbo sutartį negalima šitos teisė atmesti arba pačiam jos atsisakyti.
  • Yra labai svarbu kad darbuotojas žinotu savo teises jei jis patirtu traumą darbo metu, vykdamas į darbą arba vykdamas iš darbo namo; tuo atveju reikia susisiekti su VR finansų specialistais.
  • Pirmais metais yra skiriamos 2 sirgimo dienos už kiekvieną išdirbtą mėnesį.
  • Po 1 metų darbo nedarbingumo laikas yra 2 mėnesiai 12 mėnesių laikotarpyje.
  • Po 5 metų darbo nedarbingumo laikas yra 4 mėnesiai 12 mėnesių laikotarpyje.
  • Po 10 metų darbo nedarbingumo laikas yra 6 mėnesiai 12 mėnesių laikotarpyje.
  • Nedarbingos dienos skirtos susirgus vaikui yra 2 kiekvieną mėnesį, bet ne daugiau kaip 12 dienų per metus.
  • Traumos darbe ar profesinės ligos atveju/traumos atveju vykstant į darbą ar grįžtant iš jo- darbdavys apmoka iki 3 mėn. nedarbingumo laikotarpį ir surinktas nedarbingumo dienas.
  • Darbuotojas privalo pranešti darbdaviui apie savo susirgimą kiek galima ankščiau. Darbdavys turi teisę pareikalauti gydytojo pažymos; jei to reikalaujama, darbuotojas privalo vykti pas gydytoją ir gauti sirgimą liudijančią pažymą.

Dėmesio: Kolektyvinėse sutartyse- ginčo atveju, visada galioja islandiškas tekstas.

Informacija šioje svetainėje pateikiama iš VR ir SA kolektyvinės sutarties.

Daugiau informacijos apie darbuotojų teises, prašome susisiekti su VR darbo sutarčių specialistu telefonu, elektroniniu paštu vr@vr.is arba atvykite į mūsų ofisą darbo dienomis nuo 08.30 iki 16.30 val.